Buvo ruduo,
Kai pajutai, kad laisvė –
Kviečių laukai ir duona,
Ir vaikai maži,
Kuriems juk reikia žaisti
Mediniais šautuvais ir
lėlėmis...
Žiema – dar šūviai
Visą parą, be sapnų ir
naktimis,
Taika ir laisvė
Lydi lyg miražas,
Kviečių laukai pavasarį
Žali žali...
Ruduo visiems žadėjo,
Kad bus namai pilni
Jaunų žmonių,
Svajojančių ir
besimeldžiančių,
Kad ir senoliai pamatytų
Už stalo kviečių
varpas,
Maldaknygę atvertę
Perskaitytų maldą –
Už ateitį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą