Melodija – taktas.
Kas jos negirdi?
Bėga per penklinę
Boso ir smuiko raktas,
Stovi prieš slenkstį į
širdį,
Kitas ir smogia
Tiesiai į kaktą...
Žodis pašoka pakirdęs,
Klauso, ką sąžinė sako
Ir pabaigoje apsiverčia,
Smulkesnės nubyra nuo
tilto, –
Išlieka stipresnis.
Tyla – garsi pauzė,
Su žeme kontaktas,
Tada ir į dangų
Pakyla mėnulio
Sarkastiškas veidas...
Oi, kaip toli saulė,
Koks tolimas kelias,
Kas šiame gyvenime
Panyra į gelmę, –
Iš tūkstančių vienas
Pakyla ryte nusiprausęs,
Į savąjį namą –
pilnatvę
Su lyra įžengia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą