Po ąžuolu

Grybai geri – prie ąžuolų,

Tenai jų šaknys tvirtos,

Iš vienos sėklos – medis,

O grybų – visas pulkas...

Apsėjo rudenį laukus

Artojas šeimininkas,

Rugpjūčio derlius nepražus,

Kai jį protingai renka.

Galva – troba,

Susodinai šeimyną, lauki,

Kada motulė žemė

Padalins po šaukštą...

Aukšti kotai

Boluoja iš toli – tai pamatas namų,

Kad viršuje sutūptų mintys,

Pasidalintų su mišku

Ir savo čiulbesį

Praskrendantys paukščiai,

Jeigu miške ramu,

Smagu grybauti...

Klausykite, čia pat, ne už kalnų,

Griaustinis trankosi.