Žydėjimas

Gėlės spalvos nekeičia,

Tik vienas krūmelis – tai gyvenimas,

Kol jis nužydi,

Būna rausvas, mėlynas ir žalias...

Kiti atsispiria ir saugo

Savo priedermę,

Kaip jiems paskirtą dalią,

Kad ir po daugel metų

Atpažintų juos kaimynai,

Artimi paukščiai, –

Jie susuka lizdus,

Kur toks tankus krūmelis,

Kad nepasiektų vėjas,

Neišpūstų iš jo smilgos,

Nė vienos plunksnos,

Būtų tvirtos sienos

Ir langai – į saulę.

Mačiau dažnai,

Kada nubąla veidas

Tik iš baimės...