2014 m. rugpjūčio 23 d., šeštadienis

Su švente



Man Gedimino bokšto siena –
Gražiausias meno dirbinys,
Daug kartų sugriauta ir vėl statyta,
Plyta prie plytos,
Akmuo ant akmens –
Iš lūkesčių lipdyta,
Kad nepaliestų niekas
Mūsų ateities,
Ženklai granito plytose;
Nubyra smiltys
Į bangas Neries,
Vilnelėje suspindi
Tarsi ančių plunksnos rudenį,
Pavasarį žali lapai žilvičių...
Laikysiu ranką prie širdies,
Į Trijų Kryžių kalną lipsiu,
Kad visada čia vėliava
Plazdėtų prieš akis
Ir vakare, ir ankstų rytą.
Tegu užkaukia geležinis vilkas
Ne sapne ir šiandien,
Kad mus pasaulis pamatytų.


Ona Baliukienė





Komentarų nėra: