Su švente

Man Gedimino bokšto siena –

Gražiausias meno dirbinys,

Daug kartų sugriauta ir vėl statyta,

Plyta prie plytos,

Akmuo ant akmens –

Iš lūkesčių lipdyta,

Kad nepaliestų niekas

Mūsų ateities,

Ženklai granito plytose;

Nubyra smiltys

Į bangas Neries,

Vilnelėje suspindi

Tarsi ančių plunksnos rudenį,

Pavasarį žali lapai žilvičių...

Laikysiu ranką prie širdies,

Į Trijų Kryžių kalną lipsiu,

Kad visada čia vėliava

Plazdėtų prieš akis

Ir vakare, ir ankstų rytą.

Tegu užkaukia geležinis vilkas

Ne sapne ir šiandien,

Kad mus pasaulis pamatytų.

Ona Baliukienė