Buvau miške

Kai miške kas dieną lyja,

Sako, grybai supelija,

Voverė štai ant pečių

Neša lepšį į namus,

Iš paskos bėga ežys,

Bet aukštai juk obuolys,

Prašo kėkšto, kad nukrėstų, –

Pirmas šernas bėga ėsti...

Visas miškas klega, skuba,

Nes dabar miške vestuvės:

Raudonskruostis raudonikis

Veda ūmėdę jauniklę,

Sijonėlį pasikaišiusi,

Lyg baletui pasiruošusi;

Viską aš pati mačiau,

Nes vestuvėse buvau.

Išėjau iš žalio miško

Ir dabar dar širdis plyšta,

Ką tau atnešiau, išliks,

Jei genys margas sutiks

Padalinti rudens mišką,

Be skriaudų, liūdnų skyrybų...

Tau – laukinis obuolys,

Man dar grybas pasiliks.