Pražydo rudens gėlės,
Čia pat –
rugsėjis,
Jurginų puokštė,
Jurginų puokštė,
Pirmaklasio tėvams
bučinys,
Ir durys naujai atsivėrė
Į mokslo aukštumas,
Tik vienas žingsnis
Ir tu – jau mokinys.
Neskyniau, tegu žydi ir
nevysta,
Tarsi svajonė dar
nesutepta,
Kai pirmas gal
netaisyklingas
Ir neatsargus
brūkštelėjimas
Su nelemta klaida...
Gražiausia puokštė –
iš darželio,
Kur buvo namų šiluma,
Kur pasiimdavo tėveliai
Kiekvieną vakarą iš
čia;
Kiti sėdės prie tavo
stalo
Ir sudėlios raides: mama.
Jurginų puošnios galvos
Iš įvairių spalvų,
Pasklidę po pasaulį
Geltonu saulės vainiku.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą