Šešėliai gęsta
languose,
Kai viduje – šviesa,
Ji sklinda iš akių,
Kai sieloje šviesu,
Tada ir žodis iš širdies
Suvirpa kaip ugnis lauže,
Kad augtų diemedis
Prie namo kampo,
O kitame – ortenzija...
Du kampai dar tušti,
Ateikite, vaikai,
sodinsime
Gal rožės krūmą,
Ar vijoklį žalią,
Nors tėviškę
primintų...
Nauji namai – tai
laisvė,
Kaip juos apsodinti,
Kad būtų ir pavėsis,
Šešėliai būtų
šviesūs.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą