Tiktai jauni neklausia
Ir atsakymo nelaukia, –
Jų jėgos leidžia
Lėkt su vėjeliu,
Lašas po lašo
Akmenį pragraužia
Ir taip sustingsta
Su melodija sykiu.
Jinai tranki,
Kaip širdies varpo dūžis,
Dar kaitinamas ant ugnies
Pavirsta ir kalaviju,
Kai kerta, iš toli jau
girdisi,
Net ant piliakalnių
aukštų.
Visi upeliai – žanrai
Teka per svajonę,
Ne kartą išgirstą,
Ir siekia aukštumų,
Kad pakartotų pamėgtą
melodiją,
Pridėtų ir savų...
Kai prakaitas kūną
užlieja,
Prabyla šviesos scenoje:
Gyvenimas – veidmainis,
Šiandien – vėjas,
O kitą dieną
Tampa kryžiumi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą