2014 m. rugpjūčio 14 d., ketvirtadienis

Ties riba



Visur yra riba,
Tik ji nematoma:
Vaikystė ir senatvė,
Skrydis ir lazda,
Žaliuoja medis ir čia pat šaka,
Kuri siūbuoja jau be lapų
Ir visai tuščia...
Dainuoja, groja muzikantas,
Kalnų upelis pritaria,
O čiurkšlės – gitara,
Tiesios, kaip stygos,
Ir krenta nuo uolų
Griausminga, nesuvaldoma jėga...
Dabar žiūriu į vieną knygą,
Kur mirga raidės saulėje,
Tenai – giesmė
Malda upelio,
Kuri nurimsta pievose,
Vėliau ir po žeme, –
Atsiveria gelmė – riba.


Komentarų nėra: