Mes buvome ir esame,
Mes būsime ir tęsime,
Ką darė ir tėvai:
Jie raikė duoną,
Verpė liną, netgi su
atlieka
Užkimšdavo nuo vėjo
Sienose skaudžius
plyšius,
Žymėtus kulkų,
Tarpus pušinių rąstų,
Taip žiemą neužšąla
Ir dabar langai...
Žiūriu į tėviškę,
Tarsi į margą tautiškąją
juostą,
Kur žydi tulpės
Ir brūkšniai takelių
pakraščiais...
Einu dažnai su
rankšluosčiu
Ir šluostau, gydau,
Ką skauda iš giliai.
Ar tu matai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą