2014 m. rugpjūčio 4 d., pirmadienis

Gandrai



Dangaus mėlynė – tai pasaulis,
Kuriame žvaigždynai,
Mūsų visų saulė,
Paukščiai pakyla, skrenda
Ir mato debesėlį taip arti,
Paliečia jį sparnais,
Bet patys tik paskęsta,
Kaip ir mes, vis mintimis...
Oi, žeme – mylima,
Kas dieną ją palaimina
Dangaus šypsnys,
Ją trypė, šaudė amžiais,
Išliko ji, kaip motina, kantri.
Keliu akis į dangų, –
Ten rudenį balti gandrai
Jau pranašauja,
Paliksime su kiškiais

Baltoje pusny vieni...

Komentarų nėra: