Gandrai

Dangaus mėlynė – tai pasaulis,

Kuriame žvaigždynai,

Mūsų visų saulė,

Paukščiai pakyla, skrenda

Ir mato debesėlį taip arti,

Paliečia jį sparnais,

Bet patys tik paskęsta,

Kaip ir mes, vis mintimis...

Oi, žeme – mylima,

Kas dieną ją palaimina

Dangaus šypsnys,

Ją trypė, šaudė amžiais,

Išliko ji, kaip motina, kantri.

Keliu akis į dangų, –

Ten rudenį balti gandrai

Jau pranašauja,

Paliksime su kiškiais

Baltoje pusny vieni...