2014 m. rugpjūčio 5 d., antradienis

Meilės lašai



Paklysta debesys,
Nes vėjas šiaušia,
Per mėlynąjį dangų gena,
Tarsi baltų ėriukų bandą,
Net išskiria pabaidęs...
Nuo žemės iki debesų
Yra gerumo laidas,
Kurio net vėtros neišsklaido.
O žemė iš viršaus
Tokia maža, bet spalvos
Ryškesnės už vaivorykštę,
Kada ji apsupa
Ir sugrąžina saulės galią.
Iš dangaus nukrenta
Nors vienas meilės lašas,
Tada pražysta gėlės
Visame pasaulyje...
Kiekvienas paukštis kyla
Tik aukščiau – į dangų
Ir arčiau – prie saulės.



Komentarų nėra: