Motina

Mažai su kuo kalbu, –

Vaikaičiai – kas toli,

Kiti maži, ne mano amžiaus,

Todėl rašau, trinu

Ir deginu jausmus,

Kaip senas pasakas

Ar juodas raganas ant laužo...

Šviesus tiktai dangus,

Žinau, ne visas mano,

Kiek siekiu akimis,

Tiek dalinuosi su jumis,

Kad būčiau gera laumė...

Jei atnešu gėlių,

Tuojau merkiu į vazą,

Nes vysta greitai, –

Kaip svajonė ir miražas.

Aš – vienadienė paslaptis,

Bet siekiai mano

Gražūs.