Yra jau prigimtis –
Kelionė ir kelionė,
Kokia dalia tėvų,
Tokia tenka vaikams,
Pažįstu daug žmonių
Ir pridedu svajonę,
Savo vaikams,
Kad nenustygtų vietoje,
Kai muzika užgroja,
Padėtų artimam,
Paimtų iš dangaus
Brangiausią žodį
Savo miškams, laukams...
O nuo pušų liemens
Iki pakrančių gintaro
Nutįsta kelias –
Baltija žydra
Skalauja gelsvą smėlį,
Nes gražesnės pakrantės,
Negu tėviškė , nėra;
Čia viskas sava,
Prigimtis sava.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą