2014 m. rugpjūčio 22 d., penktadienis

Pusryčių kava



Kiekvienas menas – tai kava;
Natūrali – kvapni,
Be jokio dažo,
Pasaldinta – silpnesnė,
O juoda – stipri,
Su puta viršuje,
Tarsi miražas...
Kiekvienas įdeda į indą,
Pamaišo ir nudažo
Savo gyvenimo gijas
Iš vieno vandens lašo,
Bet būna toks skirtingas,
Kaip siela menininko,
Kuris ieško, blaškosi...
Tirpi kava – ne man, –
Ji – negyva
Ir išsunkta per audinį,
Kur nebėra spalvos,
Nėra jautrios melodijos,
Gramzdinančios į praeitį...
Juoda patiesia drobę
Ir į ateitį,
Visom spalvom nudažo.


Komentarų nėra: