2014 m. rugpjūčio 15 d., penktadienis

Seni praregėjimai



Vis grįžtame ir grįžtame
Į tuos laikus,
Kur kova virė,
Daugiau - tik iš idėjos,
Bet žuvo ten jauni,
Karaliams turtą krovę,
O manė, kad vienas dangus
Iš jų ataskaitos pareikalaus,
Kiek Dievui, o ne sau atseikėjo,
Kiekvienas tėvą, motiną turėjo...
Marijos atvaizdą, statulą
Į kovą nešėsi,
Priglaudę prie širdies,
Bet ietys kiaurai perskrodė
Ir ugnimi užliejo...
O žemės buvo per mažai,
Vergai menes kas dieną plovė
Ir patalus velėjo,
Kol pačių sielos į amžinybę
Pakilo ir išėjo...
Pasibaigė Viduramžiai,
Bet liko tokie patys papročiai,
Iš Antikos sugrįžta ir dievai,
Nors žeme vaikšto
Jau nauji šventieji...
Niekas neteisia nugalėtojų,
Karalių, vergovės pasekėjų.


Komentarų nėra: