2014 m. rugpjūčio 17 d., sekmadienis

Prie medžių



Nesilankstyk prieš medį, –
Jis galingas, kietas,
O mes – tik smilgos,
Augame žemai,
Bet saulė mus pasiekia
Ir želiame pavasarį anksti,
O rudenį sutinkame vėlai...
Medis užgrobęs žemę,
Kiek tik šaknys siekia,
Bet po juo želia samanos žaliai,
Kai kurios palipa kamienu
Ir balkšvos pasilieka,
Nes vėjas gainioja lapus,
O jos ir žiemą auga paslapčia,
Tik šito nematai...
Mūsų branda – tai sėklos,
Jas išnešioja pamiške
Ir suželia veja vešli,
Tik nemanyk, kad mes kitokios,
Ir smilgų akys žiūri
Į dangaus akis
Aukštai.


Komentarų nėra: