Keturi skaičiai

Ruduo išbarstė saulės karštį

Po visus keturis kampus –

Tai mūsų namas, mūsų erčios,

Kur gera ir ramu...

Šiandieną melsiuosi už tuos,

Kurie prikaustyti

Prie lovos kojų keturių,

Nepakelia net šaukšto,

Vandens stiklinės,

Neateina prie lango,

Kurį jums atveriu,

Dar tuos ir šiandien prisiminsiu,

Kurie praradę viltį

Ir užsidarę tarp sienų keturių.

Mano mažytis kambarys

Ir stalas keturkampis,

Prie slenksčio – saulė

Rieda apvaliu ratu,

Kada į vakarą visi nužengsime,

Apsėsime dirvas ir stalą,

Kuriame daug duonos,

Iš vieno trupinio,

Brangesnio ir už auksą, –

Tai mūsų dienos,

Rudenėjančių laukų...

Jums dovanoju,

Ką pati turiu.