Kapai – tai kryžiai
Ant akmens ir medžio,
O skausmas – širdyje;
Išrenka vietą,
Kuris pirmas eina
Į žemės gelmę
Ir dangaus erdves...
Ta pati žemė,
Ta pati gimtinė
Pasveikina su meile
Sūnus ir dukras,
Kurie mylėdami užmigo
Prie savo protėvių,
Praėję savo laiką
Su nuodėme, be
nuodėmės...
Pravirko vakaras užkimęs
–
Liūdna tylos giesmė,
Bet šaukia, kas paliko
gyvas,
Prie šaltojo akmens:
– Ateisiu pas tave.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą