Turiu pasaulį, kuris
tinka
Nuo vaikiškų akių
Iki senatvės laiko,
Kada matau erdves
Pro debesų bangas,
O ten – svajonės
plaukia
Ir niekada nepasibaigia...
Tie patys viržiai ir
pakelėse,
Bet padengti jau smiltimi
biria,
Kiekvienoje – diena,
Į akis byranti,
Per ašarą, kaip rasą,
O ant kaktos – gili
vaga,
Kurioje viskas užsilaikė:
Tikėjimas gyvenimu
Ir laimė dažnai sutikta,
Vėl prarasta anksčiau,
Negu galvoja vaikas...
Pasislėpiau toliau nuo
kelio,
Kuriuo buvo eita,
Ir vėl jaučiu, kaip byra
smiltys –
Laikas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą