Turtas

Turiu tik žodį;

Jį davė motina,

Linelių drobes ausdama,

Jis tam , kad pasakyčiau myliu,

O kirtis nuo piktų,

Kurie netgi toli ,

Labai toli, ne prie manęs...

Turėjau karvę – pardaviau,

O pinigus pravalgė pelės,

Nes buvo atvirai,

Ne po šluota,

Neliko nė skatiko,

Bet negalėjau pasakyti pikta

Netgi apie peles...

Turėjau šulinį – užvirto,

Bet liko svirtis girgždanti,

Sena sena tvora...

Kam ji dabar,

Jei neturiu lazdos, kad atsispirčiau

Prieš visus tuos,

Kurie uždėjo žodžio grandines?

Turėjau kalvę, priekalą,

Bet kalavijas – vyrui,

Jo nebėra šalia manęs;

Paliko žodis – turtas tau,

Ne dėl savęs...