2013 m. rugsėjo 22 d., sekmadienis

Žydų geto aukoms atminti



Priklaupkime, gyvieji,
Kas kančios nematę,
Kaip žūsta artimieji
Be jokios kaltės,
Kaip krenta žalias lapas
Šalia pušies,
Kuri žaliuoja, auga
Miškeliuose, šalia duobės.
Kas iškasė tą prarają
Žmonijos ateities,
Tarp dygstančių medelių
Visos tautos širdies?
Nebuvo taip per amžius
Žmonijos praeities,
Kad motina ir vaikas,
Tėvas, draugas
Būtų per prievartą įstumiami
Į vieną kapą
Be šventojo palaiminimo,
Kitur į dujų kameras,
Kad nebebūtų ir žymės,
Neaugtų medis
Prie duobės.
Priklaupkime, 
Visų tautų gyvieji,
Dėl mūsų pačių ateities.




Komentarų nėra: