Gyvenimo lašai

Renku gyvenimo lašus,

Kartais ir ne pačius skaidriausius;

Nukrenta ir ant spyglio,

Kartais nėra vėjo,

Kabo, klausosi...

Kodėl dabar tyla,

Kai dreba plunksna rankose?

Oi, lašas toks skaidrus,-

Rasa per visą dieną laikosi

Voratinklių paspęstuose ratuose,

Paskui nusvyra apsiblausęs...

Renku sielos žodžius,

Jie byra į voratinklius,

Tada ir pakeliu akis

Į melsvą dangų:

Tenai, vaivorykštės rate,

Saulutė maudosi...

Tik vieno lašo paprašiau,

Kad jis nekristų veltui -

Tai mano gyvenimas.