Jaunystė
skambina Šopeną,
Jį
prikelia be vargo
Mūsų
amžiaus paklausta:
-Kas gali
būti be Šopeno?-
Tokia
graži melodija, tyra.
Ir
liejasi, nuo kalno liejasi,
Pro pirštų
labirintą liejasi
Kalnų
erelio pagrobta,
O
karalaitė – arfa,
Fortepijonas
– ponas,
Paties
karaliaus išrinktas;
Simfoninis
orkestras –
Tai puošni
svita.
Išeina
pro duris Šopenas,-
Jisai
aukščiau už pasaką,
Nors ji
gražiai sekta.
Kas taip
nuoširdžiai pasakys?
Tik pats
Šopenas,
Kas dedasi
jo sieloje...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą