Našlė

Mes buvome maži

Žemės karaliai;

Kiek bežiūrėjau į akis,

Mačiau tave kaip saulę

Mėnulio pilnaty...

Kartu jau liepa, beržas

Prie kelio užaugome

Ir tiesėme rankas į dangų,

O mūsų širdyse dainavo meilė

Nukrisdama į mūsų pasakų pasaulį

Lietaus lašu

Ir žibančia rasa prieš saulę,-

Jinai pagimdė naują kartą,

Palaistytą ir ašara ,

Gerumo ugnies viltimi;

Dabar esu viena

Su savo liūdesiu,

Netektimi...

Vaikai kartoja tėvų kelią

Ant paliktų aštrių kampų

Ir akmenų suklupdami,-

Jau nieko nepakeisiu,

Niekas negrįžta lietumi...