Skrendu
žuvėdrai
Paskirtu
keliu,
Saulei
pamoju;
Aš
nebijau bangų -
Aplenkiu
vėtrą
Ir skubu,
skubu
Į
šėlstantį rytojų.
Aš –
laisvas paukštis,
Nusileidžiu
ant bangos,
Kuri
dažnai putoja
Ir pranešu
draugams,
Kas
plaukia su laivu,
Kur
slenksčiai, kur pavojai...
Toli nuo
vandenyno gyvenu,
Matau tik
žydrą dangų
Ir
horizonte, viršum debesų,
Paklydusius
žaviuosius kalnus
Ir juos
pasveikinu žodžiu,
Žuvėdros
baltasparnės:
Ruduo,
ruduo, ruduo,
Koks
tyras, margas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą