Nauja
diena – nauja svajonė,
Kad
išsipildytų,
Saulę
seku,-
Jinai man
amžina,
O
artimieji žmonės -
Vis krintanti
žvaigždė,
Nukrisiu
kažkada pati.
Daug
netekčių toje kelionėje:
Į vieną
kalną įlipu,
O kitas
apšviestas vilioja,
Todėl kas
rytą
Per
slėnius brendu,
Surankioju
rasas,
Iš jų
rytojų sau buriu...
Jei spindi
lašas,
Vieversį
atkartoja,
Į antrą
kalną jau skubu;
Tokių
jėgų suteikia man svajonė,
Kad žemėje
ne veltui gyvenu.
Žiūriu į
saulę,
Dangus
vieversiu pragydo,
Toks
kalnas – be šešėlių,
Jame ir
pastačiau
Svajonei
namelius,-
Gyvensiu
aš, gyvensi tu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą