Skudurinės Onutės

Kiek daug mergaičių

Nori būti Žilvino pakalbintos

Ir nesvarbu,

Kad broliai devyni

Akylai saugo,

Bet jūra šaukia išdidi

Ir veriasi jos vartai,

Nes karalienė Eglė,-

Prieš ją žuvelės nusilenkia,

Ir verpia siūlą,

Kraitį lietuvaitės,

Jinai – kaimo mergaitė,

Tai aš ir tu...

Miškas suošia,-

Virsta drebulė giraitėje

Ir grybai susigūžia,

Kai prie kelmų nauji

Ateina į gyvenimą,

Jūros ir žemės

Pašaukti...

Mes mažos buvome

To paties sodžiaus tarsi giminaitės,

Nemigome ir šviesią naktį

Mėnulio pilnaty,

Aš apie tai rašau eiles,

O tu siuvi lėlėms dar kraitį

Ir Žilvinui skiri...