Kiek daug
mergaičių
Nori būti
Žilvino pakalbintos
Ir
nesvarbu,
Kad
broliai devyni
Akylai
saugo,
Bet jūra
šaukia išdidi
Ir veriasi
jos vartai,
Nes
karalienė Eglė,-
Prieš ją
žuvelės nusilenkia,
Ir verpia
siūlą,
Kraitį
lietuvaitės,
Jinai –
kaimo mergaitė,
Tai aš ir
tu...
Miškas
suošia,-
Virsta
drebulė giraitėje
Ir grybai
susigūžia,
Kai prie
kelmų nauji
Ateina į
gyvenimą,
Jūros ir
žemės
Pašaukti...
Mes mažos
buvome
To paties
sodžiaus tarsi giminaitės,
Nemigome
ir šviesią naktį
Mėnulio
pilnaty,
Aš apie
tai rašau eiles,
O tu siuvi
lėlėms dar kraitį
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą