Dabar aš
– klounas,
Su
skrybėle skylėta
Ir
išpaišytu veidu,
Kur nėra
akių,
Todėl ir
baltos ašaros
Kaip
rudens lietūs
Nurieda su
tušu...
Kada Jūs
juokiatės,
Į rampą
įsikibę,
Aš mėtau
pieštukus:
Paimkit,
nusipieškit,
Ant savo
veido randus,
Kuriuos aš
turiu...
Aš stoviu
veidu
Į jus
atsisukęs,
Kišenių
daug turiu,
Bet jos
vis tuščios -
Tik vienas
angliukas,
Kad
braukčiau pakraščius,
Baltų
dažų.
Jūs ir
dabar dar juokiatės?
Aš -
klounas
Ir nuo
aukštos scenos
Vis
nulipti negaliu,
O jūsų
juoką
Širdyje
baltai piešiu...
Tegu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą