Ir žodžiui
laikas;
Pasėjau
šiandien rugelius,
Palaiminau
juos nuo širdies,
Kad grūdas
dygtų,
Kada
lietus palis.
Praėjo ir
gimtadienis,
Nuo
triukšmo ir garbės galva nesvaigo,
Rašau
dabar naujus posmus,
Nebūsiu
aš Žemaitė
Rašysiu,
kol naujienų bus...
Šįmet
saulėlydžiai tokie rausvi
Ir debesys
griausmingi,
Kad garsas
eina per padus;
Mačiau,
kaip skrido gulbės:
Apsuko
ratą viršum tvenkinių
Ir grįžo
vėl į ežerą,
Kur jų
vaikučiai laukia,
Saulė
pamojo,
Aš sekiau
žvilgsniu.
Nebuvo
dar šalnų,
Jurginai
iki Vėlinių žydės...
Pabūsiu
čia, papasakosiu,
Ką žemelė
rugiui kalba,
Ką
paukščiai man kalbės,
O kaip
seneliai sako:
- Pabūsiu
jums rakštim pasubinėj“...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą