Tėvų žodis

Ruduo auksą pažėrė,

Pražydo jurginų pulkai;

Prisiminiau namus

Ir savo tėviškę,

Kaip augome vaikai.

Nukastos bulvės,

Sunešti į krūvas bulvienojai,

Tėvelis sėja rugelius,

Mama vis rūpinasi ,

Kad nieko neliktų -

Nė vienos varpos,

Sutvarkyti ir šiaudai.

- Vaikai,-prabildavo pasiligojusi,-

Ar viską padarei?

Nieko tik nepalikite rytojui,

Ką ryte užmanei.

Atrodo, ir dabar dar veda

Tėvų paliktas žodis,-

Į darbą ir atgal,

Kaip gražiai dega

Sausi bulvienojai,

Prie daržo žydi ir jurginai,-

Kaip tėvų akys žiūri

Iš toli, toli, tenai...