Maži dangaus vaikai

Diena aptemsta,

Kai lietus už lango,

Tiktai lašai, lašai, lašai...

Prašau dangaus -

Mano maldelė saulei:

Sušildyk lašą

Ir apšviesk skaisčiau.

Ant rankų plaštakų

Mėlynos gyslos,

Per jas ir nuteka

Gyvybės upeliu

Mano lašai...

Ką bedaryčiau,

Vis širdis pasako:

- Po vieną lašą praradai...

Lašai ant medžių,

Ant voratinklių po lašą,

Oi, saulės rudeniop mažai;

Dieną pasiglemžė kaip lašą

Pakilęs vėjas

Ir nusinešė laukais...

Mes žemėje - tik dangaus šviesulių

Maži vaikai.