Dažnai
man gėda
Dėl tavęs
ir dėl kitų,
Už jus
atsiprašysiu
Ir
palinkėsiu nepažįstamiems,
Dar ačiū
pasakysiu,
Nes jie
man buvo svetimi,
Daugiau
nesusitiksime...
Dažnai
man gėda dėl draugų,
Kurie
miške užaugo
Ir
nepažįsta medžių,
Net ir tų,
Kurie jų
kieme auga...
Atsiprašau
ir medžių,
Nes jie
nekalti,
Kad
neturėjo kieme draugo...
Dažnai
man gėda,
Kai upeliu
brendu
Ir
akmenėliai spaudžia,
Prisirenku
į kišenes,
Namo
nešu,-
Išdžius
jie saulėje...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą