Mindaugėlis
Rudi
kaštonai
Bumt ir
bumt į žemę,
Kai vėjas
papučia,
Net bent
keli,-
Paliečia
žolę,
Vis dar
žalią,
Ir guli
tarsi patale
Vaikai
maži...
O saulė
šypsosi
Žiūrėdama,
kaip auga
Iš vieno
medžio
Vaikų
tūkstantis,
Taip jie
kiekvieną rytą
Sveikina
pasaulį
Dėkingi
savo motinai,
Gimtinei
žemei,
Kad dygsta
vienas,
Iš
daugelio jėgų paėmęs,
Nudžius,
kaip visada,
Seni...
Žydės po
metų ar kitų
Nauji,
jauni.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą