Išdygsta
daigas
Netoli
motulės,
Kiti
nurieda daug toliau
Ir
pasilieka brydė,
Kur ji
žiūri,
Kad
sveikas augtų,
Ir gautų
šilumos daugiau.
Pirmi į
žemę krenta
Paliesti
ligos
Ir bus jau
nelaimingi,
Naujų
vaisių neduos,
Prie kelio
rudos žymės,
Kad kitais
metais ir nebežydės...
Atrodo,
nėra karo,
Bado
nepatyrę
Ir maudosi
saulutės upeliukuose...
Metų
kaita prabyla,
Tada migla
į dangų kyla,
Taip
rudenėja žemėje,-
Kas gyvas,
Amžinai
juk nežaliuos...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą