Mamas palikimas

Tarmių metai-anykštėnams

Moma pasėja žaliu rūtu,

Aš ravėdama galvojau,

Ka tik pijokas nepakliūtu,-

Kų pamaniau, tų ir gavau...

Tėvas aptvėre aukštu tvoru,

Kad žirgas nepasiektu rūtu,

Kada atjoja pijakėlis drūtas,

Na tas denas rūtų nebemačiau...

Išlaide brolis už beturčia,

Netgi jurgina nebesodinau,

A diemedžia šakela vis žaliuoja,-

Kaip rūta, net žaliau...

Mana sesula nutekėja

Net dar blagiau: pijokas buva,

Arti nemakėja,

Į griovi taike vis dažniau...

Tokia mūsu dalyže -

Tevelių pedom nusekiau

Ir ant aukšta kalnalia

Rūtu šakely padėjau...

Dėkoju dievui ir teveliams,

Raudodama sakau:

- Atais graži denela,

Gal mana vaikams bus geriau...