Lėlės

Onutės Eigminienės lėlė

Mūsų motulės,

Mūsų brangios motinos

Ir seserys, ir draugės -

Jos visada prie rankdarbių,

Prie vaikų lopšio
Ir visuomet jaunos,

Kai sidabru jau puošiasi

Geros ir mylinčios

Jų galvos...

Lėlė suklykia

Prie naujagimio lovelės

Ir nejučia paglostai

Dukters lininę galvą...

Tu pasiuvai pagal save,

Tu ją prikėlei

Vėl naujam gyvenimui,

Kad ir po daugel metų

Ji papuoštų tavo kambarį...

Lėlių vardai – tai atmintis,

Kad tavo jau vaikai užaugę.