Kodėl
tokia sunki tyla,
Kai
artimųjų lauki nesulauki,-
Taip
nykiai spengia ausyse
Lyg bloga
nuojauta,
Jautri
žinia,
Kad jau
neatsišaukia
Netgi
gegutė tankiame miške?
Tyla
sprangi,
Kaip
anksti numestas
Saldinis
obuolys,-
Jo tyliai
nesugrauši,
Traška
jis tarp dantų
Ir
beldžiasi ausų būgneliuose,
Aplink
tvora - ne siena,
Kuri balso
nesulaiko
Ir
veržiasi į širdį
Šios
dienos tyla...
Niekas
nežino paslapčių,
Jų niekas
neatskleidžia,-
Tokia nuo
amžių
Pasenusi, pūliuojanti tvarka...
Iš amžiaus nuolaužų
Pastatomi paminklai,
Ant jų užrašo jau bet kas,
Bet ką...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą