Dovana

Tegu tik prie kelmų

Maži kelmučiai auga,-

Tarp pataisų ir samanų žalių,-

Jų daug ir dviese,

Prie geriausio draugo,

Suranda šilumos žiedų,

Papartis pasilenkia ir apgaubia,

Po juo ir visada jauku.

Miške radau ir savo draugę,

Kuri padovanojo riešutą,

Bet aš jo nesuvalgiau,

Nes dovana – visų:

Paukštelių, voveraičių...

Prisėsiu ant kelmelio, pasodinsiu,

Taps jis po metų medeliu -

Gerųjų rankų ir širdžių.