Tegu tik
prie kelmų
Maži
kelmučiai auga,-
Tarp
pataisų ir samanų žalių,-
Jų daug
ir dviese,
Prie
geriausio draugo,
Suranda
šilumos žiedų,
Papartis
pasilenkia ir apgaubia,
Po juo ir
visada jauku.
Miške
radau ir savo draugę,
Kuri
padovanojo riešutą,
Bet aš jo
nesuvalgiau,
Nes dovana
– visų:
Paukštelių,
voveraičių...
Prisėsiu
ant kelmelio, pasodinsiu,
Taps jis
po metų medeliu -
Gerųjų
rankų ir širdžių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą