Miško nuotykis

Skynė gaidys riešutėlį,

O lazdynas jo gailėjo,-

Gnybo net iš pašaknies,

Kelnės plyšo – be vilties,

Kad vištytė jį pagautų

Ir sulesus kudekuotų...

Bijosi dabar gaidys,

Į miškelį eit tolyn,

O ir kelnėse skylė

Ir iš priekio dar dėmė...
Žinote, kas atsitiko,

Kada riešutas pakibo.

Siekia jo aklai vištelė,

Stiebiasi net ant kojelių,

Kai silpnoki jos sparnai,

Vaikai auga ubagais...

O gaidys dar turi pačią,

Kuri jam tik kiaušius deda,

Nors maži kaip riešutai,

Bet savi, todėl gerai.