Būna
dienų,
Kai nieko
negalvoji
Apie save,
apie draugus,
Neturi
laiko,
Nes yra
svajonė,
Kad
sutvarkysiu taip gyvenimą,
Kad liktų
jo jausmams...
Tada
girdžiu,
Kaip zylė
prie namų
Giesmę
pernykštę pakartoja
Ir renka
paskutinius grūdelius
Nuo aukštų
smilgų
Ir
saulėgrąžas lukštena,
Tada
visiems užtenka
Žemės
peno,-
Juk apie
tai ir mes dainuojame,
Kai užbaigtuvėms piname
Klevų
nukritusius
Margus
lapus:
- Ačiū
pavasariui
Ačiū ir
vasarai,
Ačiū
auksiniam rudeniui,
Ačiū
paukšteliams,
Palikusiems
tuščius lizdus,
Sugrįžkite
sveiki pas mus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą