Kiekvieną
rudenį
Nukrenta
lapai,
Parausta
tarsi susigėdę,
Kad
žaliavo taip trumpai -
Ne viską
dar pamatė
Ir ne
visiems pasakė,
Kur nubėgo
vėjas,
Kuris
siūbavo juos aukštai...
Oi,
drebulėle motinėle,
Ir tu jau
pavargai,-
Kiekvieno
lapo raudą
Girdėjai
ir su juo verkei,
Nieko
neišdavei,-
Visi jie -
tavo sesės, broliai
Ir jų
gyvenimą sekei...
Ruduo yra
prasmingas
Žemės ir
dangaus kūrėjas,
Trumpam
paruošia dirvą,
Kai
paukščiai giesmininkai
Pavasario
aidams čia nusileis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą