2013 m. rugsėjo 17 d., antradienis

Sielos vaistai



Beveik visi mažieji augalai,
Medelių uogos
Yra žmogui vaistai,
Tik pamiršti senolių papročiai,
Kai juos užgerdami
Kartojo maldą Dievui,-
Seniau ir ne vienam.
Daug knygose rašyta,
Daug vaistinėse receptų,
Bet niekas neištyrė,
Kokia siela žmonių...
Imu į rankas žolę,
Pauostau ir tiriu,
Ar man ją skyrė motina,
Ar laimino ją žemė
Tarp visų kitų.
Prašau dievo malonės,
Bet kartais užmirštu,
Kad viską jau turiu:
Dangaus mėlynę,
Artimus man žmones
Ir meilę iš aukščiau,
Kad gyvenu,
Tada ir vaistus pamirštu,
Dainuodama einu, einu...


Komentarų nėra: