Puokštė

Ruduo vis skina, skina,-

Nedaug ir pasilieka;

Po vieną žiedą vasaros karštos...

Kaip paskutinę dieną

Prisiminimuose laikysiu,

Pamerksiu savo vazos atminty -

Žiemą saulutę man atstos...

Ir tave prisiminsiu,

Tik tu neabejok,

Kiekvieną tavo žvilgsnį

Įrėminsiu prie veidrodžio,

Žiūrėsime abu,

Kaip saulė leidžiasi,

Delnuose šils diena,

Kai būsime abu...

Dabar žinai, kam puokštę

Rudenį skinu?