Ryto praregėjimas

Gražūs saulėtekiai,

Kai debesyse saulė keliasi iš miego;

Auksiniai jos plaukai

Ant baltos pagalvės

Taip lygiai nusidriekia,

Vis ieškau akimis

Pradžios ir pabaigos,

Kur nusileis...

Palyja rudens lietūs

Ir leidžiasi į žemę

Saulėti takai,

Per juos einu,

Einu į lietų,

Kad jis nuplautų naktį,-

Nebuvo man ji pažadėta;

Pavėlavai...

Dabar man saulė šviečia,

Paglostau plaukus,-

Jie vasarą nublukę,-

Rudens kita spalva...

Pavėlavau.