Pirma
karta po karo -
Sutrypta
ir prarasta, -
Taip ir
Remarkas sakė,-
Bet yra ir
kita,
Kuri daug
ką prarado
Ir visgi
tėviškės vardan...
Ką šovė,
nenušovė
Net iš
dviejų vamzdžių,-
Kas liko
gyvas – žuvęs
Tarp
daugelio ugnies liežuvių,
Kurie
tebeplaka visus,
Kas
tarpdury pakliūva
Tarp
nuolaužų, griuvėsių,
Net be
jų...
Gyvieji
keliasi iš naujo,
Bet
dairosi vis į šalis,
Kad vienas
koks liežuvis
Ir jo
nesudraskytų...
Kas gi
dabar jau nuo savęs apgins?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą