Laikas
neklausia,
Kas gi tu,
Ruduo ateina,
Kyla rūkas,
Ant jo
pasisupa saulutės rutulys,
Pakilęs
vėjas nupučia...
Svajonė
visada žavi -
Ji kaip
voratinklis
Ar pienės
pūkas,
Kai atsibudęs
pamatai,
Kad spinduly
Jau sukasi
ratus voriukas.
Laikas
neklausia,
Kur dabar
eini,
Pakelėse
nusėdęs pūkas
Įleidžia
šakneles
Ir auga,
geria rasą;
Skaičiuodama
žvaigždes matau -
Garuoja iš
vandens
Gyvybės
siūlas,
O viduryje –
voriukas...
Laikas
nematomas,-
Pavasaris ir
vėl ruduo,-
Svarstyklės
mano supasi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą