Gyvenimo istorijos

Bardų melodijai

Mano gyvenimo istorijos,

Kaip du vandens lašai

Panašios į tavąsias,-

Tos pačios datos,

Tie patys ir takai -

Nuo krosnies iki stalo,

Kur atnešami kvapai:

Garuoja duona

Ir gira saldi be galo,-

Kaip sako giminės, svečiai...

Mūsų gyvenimo istorijos -

Nuo Antrojo Pasaulinio karo:

Kalbėjo rusiškai ir lenkiškai tėvai,

Po to ir vokiškai išmoko,

Nes kelerius metus

Derlius vėlavo,-

Su prievole girgždėdavo vežimai,

Prunkšdavo sulysę net arkliai...

Po to vėl svetimieji „marširavo“,

O mes, vaikai,

Pakėlę ranką prie kepurių,

Jiems atiduodavome pagarbą

Priverstinai;

Mūsų gyvenimo istorijos

Mus šitaip surikiavo,

Deja, labai ilgai...

Tegu nemato to mano vaikaičiai,

Jų tėvai.