Kartais
barasi ir šarkos,
Net ir
žvirbliai ant palangės,
Dar
susipeša kovai,
Tada
klyksmas – negerai...
Vienas
kito plunksnas peša
Ir
ataskaitų nerašo.
Kiek
išrovė, tiek ir turi
Ir į
popierių nežiūri.
Giriasi
tiktai varnėnas,
Kad iš
inkilo iškėlė
Pilką
žvirblį po žiemos,
Dabar savo
šeimai ruoš.
Geniui
visa tai nerūpi -
Kala sau
miške namuką
Ir nei
vasarą, nei žiemą
Negalvoja
apie vieną,-
Kaip
gyvens tokie varnai,
Kuriems
viskas negerai...
O gegutė
pamelavo,
Kad perėjo
vaiką savo...
Daug
bjauresni už melagę
Ant
viršūnės tupį paukščiai -
Padlaižiai
ir juodasparniai.
Jų
pavasarį tiek daug,
Kad visų
neskaičiavau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą